Kryždirbystė Lietuvoje

 
Kryžių kalnas - vienintelė tokia dvasinių tautos siekių raiška

Tradicinis medinių  kryžių kūrimas atspindi kaimo vietovių kultūrinį identitetą, tikėjimus ir ceremonijas. Manoma, kad jie atsirado XV a., Lietuvai tapus krikščioniška šalimi. Kryžiai turi ne tik religinę, bet ir istorinę, etnologinę vertę. Kryžiai būna nuo 1 m 20 cm iki 2 m aukščio, papuošti augalų ir geometriniais motyvais ir turintys Kristaus ar šventųjų išskobtas statulas, tokie kartais vadinami koplytstulpiais.  Jie gali būti statomi po vieną ar grupėmis, gyvenvietėse ar laukuose bei miškuose, arti šaltinių ar kryžkelių. Šalia religinės ir socialinės reikšmės, kryžiai turėjo ir politinės simboliko - buvo statomi šalies nepriklausomybei, nacionalinėms šventėms pažymėti. Daug kryžių yra pastatyta netoli Šiaulių  Kryžių kalne. Jie buvo ir yra statomi maldininkų, meldžiant kokios nors malonės.  Lietuvoje yra apie 200 kryždirbių, tai dabar yra liaudies meno atmaina.