Kuršių nerijos gamta

  
Unikalus Kuršių nerijos gamtovaizdis

Kuršių nerijos pusiasalis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros yra įdomus savo gamtovaizdžiu, kuris buvo formuojamas gamtos ir žmogaus veiklų. Lietuvai priklausanti dalis yra vadinama Neringos vardu, o pietinė dalis priklauso Rusijai. Šis 98 km ilgio ir 0,4 - 4 km pločio pusiasalis buvo gyvenamas nuo priešistorinių laikų. Gyvenvietėms nuolat grėsė bangos ir vėjai - kelios gyvenvietės buvo palaidotos po smėlio kopomis, kitos išliko tik nuolatinių pastangų dėka įveikti slenkantį smėlį. Kopas apsodinus pajūrio pušimis, pusiasalio erozija buvo sustabdyta. Dabar Neringa garsėja nuostabia gamta ir yra  mėgstama ramaus poilsio vieta. Legenda sako, kad milžinė Neringa supylė neriją iš smėlio, norėdama apsaugoti savo mylimąjį žveją nuo audringos Baltijos bangų.